Žiniasklaidos poveikis merginų psichinei sveikatai.

Gyvename aplinkoje, prisotintoje žiniasklaidos ir laikas prie ekrano tik ilgėja. Net vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia žiūrėdami vaizdo įrašus, paaugliai taip pat kasdien skiria apie pusantros valandos socialinei žiniasklaidai. Šis laikas praleistas žiniasklaidoje gali turėti įtakos tiesiogiai ir netiesiogiai ugdant jaunimą apie kultūros normas ir vertybes. Dėl ribotų būdų, kaip merginos ir moterys dažnai vaizduojamos žiniasklaidoje, įskaitant televiziją, filmus ir socialinę žiniasklaidą, mergaičių supratimas apie tai, kas ir kuo jos gali būti, yra suvaržytas, o jų psichinė sveikata gali būti neigiamai paveikta.

Žiniasklaida vis dar išlaiko tradicinius lyčių vaidmenis. Nors plačioji visuomenė vis labiau suvokia, kaip pranešimai, stiprinantys tradicinius lyčių vaidmenis, gali apriboti žmonių pasirinkimą, vaikų žiniasklaida, pagrindinė šių pranešimų teikėja, vis dar linkusi propaguoti stereotipinius lyčių vaidmenis.

Padaryta tam tikra pažanga – neseniai atlikta populiarių vaikams skirtų programų analizė parodė, kad dauguma epizodų teigiamai atspindi moteriškus personažus. Tačiau tose pačiose programose dvigubai didesnė tikimybė, kad gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ar matematikos profesijas atstovaus vyriškos lyties veikėjai ir tris kartus didesnė tikimybė, kad moterys dėvės atviresnius drabužius.

Apskritai žiniasklaidos pranešimai rodo, kad būti berniuku ar vyru yra vertingiau nei būti mergaite ar moterimi. Be to, žiniasklaidos poveikis yra susijęs su lyčių stereotipais, įskaitant tradicines nuostatas apie elgesį, seksualinius ir romantinius santykius bei profesinius vaidmenis.

Poveikis: kūno nepasitenkinimas. Nuo 5 metų mergaitės pradeda jausti didesnį nepasitenkinimą savo kūnu, kai jos žiūri televiziją, kur pagrindinis dėmesys skiriamas išvaizdai. Paauglystėje vaikai dažnai suvokia, kaip žiniasklaida skleidžia, kad turėtų atrodyti berniukai ir mergaitės. Merginoms tai gali paskatinti save objektyvizuoti arba manyti, kad jų išvaizda yra svarbiau nei kitos vidinės savybės. Tai susiję su žemesne kūno pagarba, kūno gėda, nerimu ir depresija.

Taip pat žiniasklaidos stereotipai apie mergaičių išvaizdą ir seksualizavimą gali sukelti neigiamą kūno įvaizdį ir psichikos sveikatos problemas, įskaitant depresiją. Paauglystėje mergaitės jaučiasi mažiau pasitikinčios savimi ir neišklausytos labiau nei berniukai. Bent iš dalies tai kyla dėl to, kad televizijoje ir filmuose trūksta stiprių moterų pavyzdžių.

Kai merginos ir moterys susiduria su stipriais moterų pavyzdžiais, rezultatai yra nepaprastai teigiami. Pavyzdžiui, viename tyrime nustatyta, kad daugiau nei pusę jo dalyvių moterų įkvėpė būti ryžtingesnėms ir ambicingesnėms moterys filmuose ir televizijoje.

Socialinių tinklų naudojimas sukelia stresą ir socialinį palyginimą. Dalis to priežasčių yra socialinės žiniasklaidos pobūdis, apimantis sąveiką per tekstą ir vaizdus, ​​​​kurie gali būti sukurti specialiai kitų vartojimui. Dėl to streso šaltiniu gali tapti tokie dalykai kaip patinkančių paspaudimų skaičius.

Be to, socialinė žiniasklaida skatina socialinį palyginimą, kai žmonės lygina ir supriešina save su kitais platformose.

Pavyzdžiui, vienas tyrimas nustatė ryšį tarp „Facebook“ naudojimo ir depresijos simptomų, kurie atsirado dėl neigiamo dalyvių, lyginančių save su kitais svetainėje, poveikio.

Neigiamos socialinės žiniasklaidos naudojimo pasekmės mergaitėms paskatino mokslininkus manyti, kad savižudybių skaičiaus padidėjimas tarp 10–14 metų mergaičių nuo 1999 iki 2014 m. gali būti dėl didesnio socialinės žiniasklaidos naudojimo.

Merginoms neturėtų būti uždrausta visiškai nesinaudoti žiniasklaida. Vietoj to reikėtų padėti mergaitėms susikurti sveikus žiniasklaidos įpročius ir praplėsti jaunimo žinias apie medijų raštingumą.

Media effects on girls mental health.

We live in an environment saturated with media and screen time is only increasing. Even though children spend most of their time watching videos, teenagers also spend about an hour and a half on social media every day. This time spent in the media can have a direct and indirect impact on educating young people about cultural norms and values. The limited ways in which girls and women are often portrayed in the media, including television, film, and social media, limits girls’ understanding of who and what they can be, and their mental health can be negatively affected.

The media still maintains traditional gender roles. Although the general public is increasingly aware of how messages that reinforce traditional gender roles can limit people’s choices, the children’s media, the main purveyor of these messages, still tends to promote stereotypical gender roles. 
Some progress has been made, with a recent analysis of popular children’s programs showing that most episodes feature female characters in a positive light. However, in the same programs, science, technology, engineering, or math professions are twice as likely to be represented by male characters and three times more likely to have women wearing more revealing clothing. 
In general, media reports suggest that being a boy or a man is more valuable than being a girl or a woman. In addition, media exposure is related to gender stereotypes, including traditional attitudes about behavior, sexual and romantic relationships, and professional roles.

Effect: body dissatisfaction . From the age of 5, girls begin to feel more dissatisfied with their bodies when they watch television, where the main focus is on appearance. During adolescence, children often perceive what the media portrays boys and girls should look like. For girls, this can lead to self-objectification or the belief that their appearance is more important than other internal qualities. It is associated with lower body esteem, body shame, anxiety, and depression. 
Also, media stereotypes about girls’ appearance and sexualization can lead to negative body image and mental health problems, including depression. During adolescence, girls feel less confident and unheard of than boys. At least in part, this is due to the lack of strong female role models in television and film. 
When girls and women are exposed to strong female role models, the results are overwhelmingly positive. For example, one study found that more than half of its female participants were inspired to be more determined and ambitious by women in film and television.

Social media use leads to stress and social comparison. Part of the reason for this is the nature of social media, which involves interaction through text and images that can be created specifically for the consumption of others. As a result, things like the number of likes can become a source of stress. 
In addition, social media encourages social comparison, where people compare and contrast themselves with others across platforms.
For example, one study found an association between Facebook use and depressive symptoms that resulted from negative exposure to participants comparing themselves to others on the site.
The negative effects of social media use on girls have led researchers to believe that the increase in suicide rates among girls aged 10 to 14 between 1999 and 2014 may be due to increased use of social media.

Girls should not be banned from using the media altogether. Instead, the focus should be on helping girls develop healthy media habits and expanding youth media literacy.