Tyrimas parodė, kad vaizdo žaidimai gali padidinti vaikų intelektą.

Daugeliui žmonių patinka žaisti vaizdo žaidimus. Žurnale “Scientific Reports” paskelbtame naujame tyrime nustatyta, kad vaikai, kurie daugiau laiko praleido žaisdami vaizdo žaidimus, po tyrimo pasižymėjo didesniu intelektu.

Tyrimas. Atlikdami šį tyrimą mokslininkai 9-10 metų amžiaus amerikiečių vaikams atliko psichologinius testus, kad nustatytų jų bendruosius kognityvinius gebėjimus. Po dvejų metų jie apklausė daugiau nei 5 000 vaikų ir tėvų, kurių klausė apie jų laiką, praleidžiamą žiūrint televizorių, žaidžiant vaizdo žaidimus ir naudojantis socialine žiniasklaida. Mokslininkai nustatė, kad vaikų, kurie daugiau laiko praleido žaisdami vaizdo žaidimus, intelekto koeficientas (IQ), remiantis jų pažintiniais gebėjimais ir vaikų bei jų tėvų pranešimais, padidėjo 2,5 balo, o panašaus poveikio žiūrint televizorių ar naudojantis socialine žiniasklaida nenustatyta.

Intensyviai diskutuojama tema. Licencijuota psichikos sveikatos konsultantė Julia M. Chamberlain, kuri specializuojasi vaikų raidos, tėvystės, depresijos srityse, sako: “Šis tyrimas – įdomus žvilgsnis į tai, kaip žaidimai gali paveikti jaunimą. Preliminarios išvados rodo, kad žaidimai gali turėti teigiamą poveikį intelektui.” Ji aiškina: “Svarbu pažymėti, kad kai kurie konkretūs veiksniai, pavyzdžiui, vaikų amžius ir kultūra, gali turėti įtakos rezultatams. Reikia atlikti tolesnius tyrimus su įvairaus amžiaus ir skirtingų kultūrų atstovais, kad būtų galima nustatyti rezultatų patikimumą.”

Šis tyrimas atitinka kitus tyrimus, kuriuose nagrinėjama, kaip išoriniai dirgikliai veikia smegenų vystymąsi, tačiau Chamberlain pažymi, kad tai prieštarauja ankstesnėms nuostatoms, jog žaidimai turi neigiamų pasekmių vaikų vystymuisi. J aiškina: “Žaidimai stimuliuoja smegenų veiklą, nes veikia dopamino receptorius ir palengvina problemų sprendimą smegenyse. Neigiamas žaidimų poveikis visų pirma susijęs su smurto įtaka, jautrumas išoriniams dirgikliams ir atitrūkimu nuo realybės.” Iš savo terapijos praktikos Chamberlain pastebėjo, kad jauniems suaugusiems vyrams, kurie užaugo žaisdami, pasireiškia socialinių įgūdžiu trūkumas, padažnėja depresijos simptomai, įskaitant uždarumą ir izoliaciją, sutrinka miegas ir sumažėja motyvacija. “Todėl bus svarbu ir toliau stebėti, kaip tai veikia vystymąsi po paauglystės”, – sako ji.

Aktyvios smegenų veiklos poveikis. Licencijuota psichoterapeutė Mayra Mendez sako: “Vaizdo žaidimai gali pagerinti psichologinę sveikatą, nes jie didina proto aštrumą ir kognityvinį apdorojimą.” Pasak Mendez, teigiamo kognityvinio augimo, susijusio su televizija ir socialine žiniasklaida, trūkumas gali būti susijęs su pasyviu jos pobūdžiu. “Smegenys nėra aktyvuojamos kritiškai mąstyti, spręsti problemas ar generuoti lankstų mąstymą; vietoj to smegenys išsijungia į pasyvią būseną ir nėra verčiamos dirbti, kai užsiimama pasyviu imlumu”, – sako ji.

Pastebėti kelių rūšių duomenys. Žaidimų terapeutė ir psichologė Rachel Altvater, sako: “Šis tyrimas teikia vilčių, nes pradedame daugiau sužinoti apie skaitmeninio amžiaus poveikį mūsų pažinimo raidai. Tyrimas buvo išsamus ir atsižvelgta į daugelį veiksnių, galinčių turėti įtakos intelektui, kad būtų galima iš tiesų patvirtinti, kaip žaidimai paveikė intelekto raidą.” Pasak Altvater, norint suprasti, kaip žaidimai, skaitmeninių vaizdo įrašų žiūrėjimas ir bendravimas su žmonėmis veikia intelektą, reikia tolesnių tyrimų. “Ankstyvaisiais metais yra daug kritinių raidos laikotarpių, todėl tai, ką darome, skirtingais laikotarpiais mus paveikia skirtingai”, – sako ji.

Stereotipai apie vaizdo žaidimų žaidėjus. Ariel Landrum, šeimos ir meno terapeutė, sako: “Ekrane praleidžiamas laikas kelia daug diskusijų tarp pedagogų ir psichikos bei medicinos specialistų.” Kai į ekrano laiką įtraukiami vaizdo žaidimai, daugelis argumentų grindžiami morale ir etika.

Landrum aiškina: “Žaidimas padeda įgyti įgūdžių, susijusių su problemų sprendimu, kritiniu mąstymu ir sprendimų priėmimu. Kai vaizdo žaidimai turi daugelio žaidėjų komponentą, vaikai naudoja socializacijos įgūdžius, aktyvaus klausymosi įgūdžius ir bendravimo bendradarbiaujant įgūdžius.”

Ji pabrėžia: “Kaip mūsų visuomenė vis dar mokosi išaugti iš homofobiškų ir rasistinių struktūrų, taip ir žaidimuose… Vaizdo žaidimų bendrovės kuria įvairesnius personažus, naikina lyčių apribojimus aprangai, sprendžia neapykantos kalbos problemas.”

Video games can boost children’s intelligence, study shows.

Many people enjoy playing video games. A new study published in the journal Scientific Reports found that children who spent more time playing video games had higher intelligence after the study.

Study.In this study, researchers administered psychological tests to American children aged 9 to 10 to measure their general cognitive abilities. Two years later, they surveyed more than 5 000 children and parents about their time spent watching TV, playing video games and using social media. The researchers found that children who spent more time playing video games had a 2.5-point increase in their intelligence quotient (IQ), based on their cognitive abilities and on reports from both children and their parents, while there was no similar effect for watching TV or using social media.

Intense debate on the topic. Licensed mental health counsellor Julia M. Chamberlain, who specialises in child development, parenting, and depression, says: “This study is an interesting look at how games can affect young people. Preliminary findings suggest that games can have a positive impact on intelligence.” She explains, “It is important to note that some specific factors, such as the age of the children and culture, may influence the results. Further research needs to be carried out with different ages and cultures to establish the reliability of the results.”

This study is in line with other research looking at how external stimuli affect brain development, but Chamberlain notes that it contradicts previous notions that games have negative consequences for children’s development. J explains, “Games stimulate brain activity by acting on dopamine receptors and facilitating problem solving in the brain. The negative effects of games are primarily related to exposure to violence, sensitivity to external stimuli and detachment from reality.” From his therapy practice, Chamberlain observed that young adult men who grew up playing games experience a lack of social skills, increased depressive symptoms, including withdrawal and isolation, disturbed sleep, and decreased motivation. “It will therefore be important to continue to monitor how this affects development beyond adolescence,” she says.

Effects of active brain activity. Licensed psychotherapist Mayra Mendez says: “Video games can improve psychological health because they increase mental acuity and cognitive processing.” According to Mendez, the lack of positive cognitive growth associated with TV and social media may be due to its passive nature. “The brain is not activated to think critically, solve problems or generate flexible thinking; instead, the brain shuts down into a passive state and is not forced to work when engaged in passive receptivity,” she says.

Several types of findings have been observed. Rachel Altvater, a play therapist and psychologist, says: “This study is encouraging as we begin to learn more about the impact of the digital age on our cognitive development. The study was comprehensive and took into account many factors that can affect intelligence to really validate how gaming has affected intelligence development.” According to Altvater, further research is needed to understand how gaming, watching digital videos and interacting with people affect intelligence. “There are a lot of critical developmental periods in the early years, so what we do affects us differently at different times,” she says.

Stereotypes about video game players. Ariel Landrum, family and art therapist, says: “Screen time is a source of much debate among educators and mental and medical professionals.” When video games are included in screen time, many arguments are based on morality and ethics.

Landrum explains, “Gamification helps build skills in problem solving, critical thinking and decision-making. When video games have a multi-player component, children use socialisation skills, active listening skills and cooperative communication skills”.

She stresses, “Just as our society is still learning to grow out of homophobic and racist structures, so too in games… Video game companies are creating more diverse characters, removing gender restrictions on clothing, and tackling hate speech”.

foto Happy New Year from Pixabay