Teiginio argumentų logiškumas -vienas svarbiausių dalykų, norint atskirti tiesą.

“Clickbait“ antraštės padarė nelengvą iššūkį mokytojams rasti faktinės, patikimos informacijos klasėje ir už jos ribų. Jei vadovėlis gali klysti, gali klysti ir mokytojas.

Faktų tikrinimas ir šališkumo ieškojimas nebėra tik įgūdžiai, reikalingi žurnalistikos pamokose ar mokyklos laikraštyje. Tai turėtų būti įgūdžiai, kurių išmokstama kiekvienoje pamokoje, nuo gamtos mokslų iki socialinių mokslų. 

Vienas svarbiausių dalykų, norint atskirti tiesą – teiginio argumentų logiškumas. Argumentai susideda iš išvados arba teiginio ir vienos ar kelių prielaidų, kurios pateikia teiginio įrodymus arba pagrindimą. Tiesą sakant, išvada yra tikėjimas, o prielaidos yra priežastys, dėl kurių mes tikime. Daugelyje argumentų taip pat yra paslėptų prielaidų, kurių reikia, kad išvada būtų teisinga.

Yra dviejų tipų argumentai, kurie skiriasi tuo, kiek jie palaiko išvadą. Pirmiausia, dedukciniai argumentai įtikinamai patvirtina išvadą. Dedukciniai argumentai galioja, jei išvada turi sekti iš prielaidų, ir jie yra pagrįsti, jei argumentas yra teisingas ir prielaidos yra teisingos. Kad išvada būtų laikoma teisinga, argumentas turi būti pagrįstas. Pavyzdžiui: „Katės yra žinduoliai. Micė yra katė. Todėl Micė yra žinduolis.” Iš prielaidų turi sekti išvada, o prielaidos yra teisingos. Kadangi šis argumentas yra pagrįstas, turime priimti išvadą.

Kasdienėje kalboje žodis pagrįstas paprastai reiškia tiesa. Tačiau argumentuojant pagrįstas reiškia, kad išvada išplaukia iš prielaidų, nepaisant to, ar jos teisingos, ar ne. Šis pavyzdys yra pagrįstas, bet neteisingas: „Katės yra medžiai. Micė yra katė. Todėl Micė yra medis.” Išvada teisinga, nes išplaukia iš prielaidų, tačiau išvada klaidinga dėl netikros prielaidos; katės nėra medžiai.

Antra, Indukciniai argumentai gali pagrįsti išvadą. Skirtingai nuo dedukcinių argumentų, kuriuose išvada garantuojama, jei argumentas yra teisingas ir pagrįstas, indukciniai argumentai suteikia tik įvairaus laipsnio išvadą. Indukciniai argumentai, kurių prielaidos yra teisingos ir pateikia pagrįstą pagrindimą, laikomi stipriais, o tie, kurie nepateikia protingo išvados pagrindimo, yra silpni. Pavyzdžiui: „Micė yra katė. Micė yra oranžinė. Todėl visos katės yra oranžinės.” Net jei prielaidos yra teisingos (ir jos yra), vienos imties dydis nesuteikia pagrindo apibendrinti visoms katėms, todėl šis argumentas yra silpnas.

Loginės klaidos yra samprotavimo trūkumai, kurie susilpnina arba paneigia argumentą. Nors yra daugybė loginių klaidų, tai yra dažniausiai pasitaikančios: Ad hominem: bandymas diskredituoti argumentą puolant šaltinį. Apeliacija į emocijas: bandymai įtikinti emocijomis, tokioms kaip pyktis, baimė, laimė ar gailestis, vietoj proto ar faktų. Kreipimasis į mases: tvirtina, kad teiginys yra teisingas, nes daugelis žmonių tuo tiki. Kreipimasis į gamtą: teigia, kad kažkas yra gerai, nes tai natūralu. Apeliacija į tradiciją: teigia, kad kažkas yra gerai ar tiesa, nes tai gyvuoja ilgą laiką. Klaidingas pasirinkimas: pateikiami tik du pasirinkimai, kai yra daug daugiau galimybių. Viena priežastis: pernelyg supaprastina sudėtingą problemą iki vienos priežasties. Slidus nuolydis: sako, kad veiksmas pradės įvykių grandinę, vedančią prie nepageidaujamų rezultatų. Šiaudinis žmogus: klaidingai pateikia kieno nors argumentus, kad būtų lengviau jį atmesti.

Internete galėtume rasti daugybę pavyzdžių, apsvarstykite bent vieną: „GMO maistas yra nesveikas, nes nėra natūralus“. Išvada yra tokia: „GMO maistas yra nesveikas“, o prielaida – „Jie nėra natūralūs“. Šis argumentas turi paslėptą prielaidą: „Dalykai, kurie nėra natūralūs, yra nesveiki“, o tai įpareigoja apeliuoti į gamtos klaidingumą. Negalime manyti, kad kažkas yra sveika ar nesveika, remiantis numanomu natūralumu. (Arsenas ir botulinas yra natūralūs, bet nei vienas, nei kitas mums netinka!) Aiškiai pamatę paslėptą prielaidą ir pripažinę samprotavimo ydą, matome, kad šį argumentą turėtume atmesti.

Tai turėtume pritakyti ieškodami informacijos, domėdamiesi naujausiomis žiniomis ir supratę daromas prielaidas atpažinti informacijos siekį jus suklaidinti.

The logicality of a claim’s reasoning is one of the most important things in discerning the truth.

Clickbait headlines have made it a difficult challenge for teachers to find factual, reliable information in and out of the classroom. If the textbook can be wrong, so can the teacher. 
Fact-checking and looking for bias are no longer just skills required in journalism classes or for the school newspaper. These should be skills taught in every subject, from science to social studies.

One of the most important things in order to distinguish the truth is the logic of the statements’ arguments. An argument consists of a conclusion or statement and one or more premises that provide evidence or support for the statement. In fact, the conclusion is the belief, and the premises are the reasons we believe. Many arguments also contain hidden assumptions that are necessary for the conclusion to be true.

There are two types of arguments that differ in how much they support a conclusion. Firstly, deductive reasoning convincingly supports the conclusion. Deductive arguments are valid if the conclusion must follow from the premises, and they are valid if the argument is true and the premises are true. For a conclusion to be considered true. For example, “Cats are mammals. Mice is a cat. Therefore, Mice is mammal.” A conclusion must follow from the premises, and the premises are true. Since this argument is valid, we must accept the conclusion.
In everyday speech, the word reasonable usually means true. However, in an argument, reasonable means that the conclusion follows from the premises, regardless of whether they are true or not. The following example is reasonable but incorrect: “Cats are trees. Mice is a cat. That’s why Mice is a tree.” A conclusion is true because it follows from the premises, but a conclusion is false because of a false premise. Cats are not trees.

Secondly, inductive arguments can support a conclusion. Unlike deductive arguments, in which a conclusion is guaranteed if the argument is true and valid, inductive arguments provide only varying degrees of conclusion. Inductive arguments whose premises are true and provide a reasonable justification are considered strong, while those that do not provide a reasonable justification for the conclusion are weak. For example: “Mice is a cat. The mouse is orange. Therefore, all cats are orange.” Even if the assumptions are correct (and they are), a single sample size does not provide a basis for generalizing to all cats, so this argument is weak.

Logical fallacies are flaws in reasoning that weaken or refute an argument. Although there are many logical fallacies, these are the most common: Ad hominem: an attempt to debunk an argument by attacking its source. Emotional appeal: attempts to persuade through emotions such as anger, fear, happiness, or pity rather than logic or facts. Mass Appeal: Declares that a statement is true because a large number of people believe it. Nature’s appeal: asserts that something is good because it is natural. Traditionalism: claims that something is good or true because it has been around for a long time. False Choice: Only two choices are given when there are many more options. Single Cause: Reduces a complex issue to a single cause. Slippery Slope: A statement that an action will set off a chain of events that will result in unfavorable outcomes. Straw Man: Misrepresenting someone’s arguments in order to dismiss them more easily.

We could find many examples on the Internet. Consider at least one: “GMO food is unhealthy because it is not natural.” The conclusion is “GMO foods are unhealthy” and the premise is “They are not natural”. This argument has a hidden premise: “Things that are not natural are unhealthy,” which obligates an appeal to the fallibility of nature. We cannot assume that something is healthy or unhealthy based on an assumed naturalness. (Arsenic and botulinum are natural, but neither is good for us!) Once we clearly see the underlying premise and recognize the flaw in our reasoning, we see that we should reject this argument. 

We should adapt to this by looking for information, by being interested in the latest knowledge, and by understanding the assumptions made to recognize the information’s desire to mislead you.

foto Mohamed Hassan from Pixabay