Piliečių grupių kova su interneto dezinformacija.

Šiandien melas yra įprastas dalykas politikoje ir vyriausybėje, o internete jį dažnai skleidžia ir sustiprina privatūs veikėjai. Dėl saugumo rizikos, kurią kelia plačiai paplitęs tikėjimas sąmokslo teorijomis ir kita klaidinga ar klaidinanti informacija, visuomenei būtina rasti būdų, kaip kovoti su klaidinga informacija ir dezinformacija.

Tačiau iki šiol dauguma vyriausybės bandymų kovoti su dezinformacija nepasiteisino. Panašu, kad perspektyviausios alternatyvos kovojant su dezinformacija yra pilietinės visuomenės grupių vykdomos žiniasklaidos raštingumo ir kontrpropagandos kampanijos. Tarp naujų sėkmės istorijų yra grupės, kovojančios su rasine diskriminacija Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir lietuvių profesionalų bendruomenė iš įvairių pramonės šakų, kurie naudoja dirbtiniu intelektu pagrįstus analitinius įrankius internetiniam melui paneigti.

Kolektyvas prieš dezinformaciją. Europoje „Debunk EU“ padarė pažangą prieš tiesos iškraipymą, naudodama tai, ką grupė apibūdina kaip „geeks“ + „elfai“ + „žurnalistai“, derinį, siekdama kovoti su dezinformacija ir prieštaringais socialinės žiniasklaidos įrašais. Ši ne pelno siekanti organizacija kilusi iš Lietuvos, kurią finansuoja didžiausias Baltijos šalyse internetinių naujienų leidėjas „Delfi“ ir „Google“ sukurta Europos organizacija „Digital News Initiative“, kuri remia aukštos kokybės žurnalistiką pasitelkdama technologines naujoves.

Lietuvos elfai – iš tikrųjų užsienio reikalų, saugumo, IT ir panašių sričių profesionalų bendruomenė – naudoja dirbtinio intelekto valdomus analitinius įrankius melui demaskuoti, racionaliai ir neracionaliai baimei numalšinti, diskredituotas tiesas sustiprinti ir pabrėžti duomenų saugumą, kuris sumažina kyšius. Nors jų pastangos daugiausia sutelktos į nacionalinio lygmens problemas, jie taip pat kovoja su rasine dezinformacija, kuri sukelia pilietinius neramumus Jungtinėse Valstijose.

2022 m. liepą „Debunk EU“ atskleidė Kremliaus propaguojamus dezinformacinius pasakojimus, kuriais buvo siekiama pakeisti visuomenės nuomonę apie Ukrainos pabėgėlius ir Kijevo pastangas įstoti į Europos Sąjungą. Pasakojimai buvo rasti Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje nuo birželio 26 d. iki liepos 4 d. valstybės suderintoje žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. „Debunk EU“ stebėjo įsitraukimą į įrašus, įskaitant bendrinimus ir „patinka“ mygtukus. Jie iš 10 ekspertų centrų stebėjo propagandą ir stengėsi ją paneigti.

„Debunk EU“ taip pat siūlo greitąjį kursą, kurio tikslas – išmokyti visuomenę atpažinti klaidingą ir dezinformaciją. Aštuonių valandų skaitmeniniame kurse paaiškinama, kaip dezinformaciją galima atpažinti trimis etapais. Į kursą įtrauktos viktorinos, skirtos studentams, diplomatams, žurnalistams ir paprastiems piliečiams, siekiant padėti jiems geriau atpažinti melagingą informaciją, kuri reklamuojama kaip tiesa.

Skaitmeninės piliečių bendruomenės, vietinės advokatų grupės, elfai ir žurnalistai bei kitos panašiai mąstančios organizacijos demonstruoja, kaip veiksmingai kovoti su dezinformacija. Vyriausybės politika, kuria siekiama kovoti su klaidingais interneto pasakojimus, taip pat yra reikalinga, tačiau privačiojo sektoriaus pastangos yra šviežio oro gūsis.

Citizen groups fight against online disinformation.

Today, lies are commonplace in politics and government and are often propagated and amplified online by private actors. Because of the security risks posed by the widespread belief in conspiracy theories and other false or misleading information, it is imperative that the public find ways to combat misinformation and disinformation.

But so far, most of the government’s attempts to combat disinformation have failed. Media literacy and counter-propaganda campaigns by civil society groups appear to be the most promising alternatives to countering disinformation. New success stories include groups fighting racial discrimination in the United States and a community of Lithuanian professionals from various industries who are using AI-based analytical tools to debunk online lies.

Collective against disinformation. In Europe, Debunk EU has made progress against the distortion of the truth, using what the group describes as a combination of “geeks” + “elves” + “journalists” to combat misinformation and controversial social media posts. This non-profit organization originates from Lithuania and is financed by Delfi, the largest online news publisher in the Baltic States, and the European organization Digital News Initiative, created by Google, which supports high-quality journalism through technological innovation.

Lithuanian elves – actually a community of professionals in foreign affairs, security, IT, and similar fields – use AI-fueled controlled analytical tools to debunk lies, quell rational and irrational fear, reinforce discredited truths, and emphasize data security, which reduces bribery. While their efforts are largely focused on national issues, they also combat the racial misinformation fueling civil unrest in the United States.

In 2022 In July, Debunk EU exposed Kremlin-promoted disinformation narratives aimed at swaying public opinion about Ukrainian refugees and Kyiv’s bid to join the European Union. The stories were found in Latvia, Estonia, and Lithuania from June 26 until July 4 in state-coordinated media and social networks. Debunk EU tracked engagement on posts, including shares and likes. Geeks from 10 think tanks monitored the propaganda and tried to debunk it.

Debunk EU also offers a crash course aimed at teaching the public to identify false and disinformation. The eight-hour digital course explains how to spot disinformation in three steps. The course includes quizzes for students, diplomats, journalists, and ordinary citizens to help them better identify false information that is being promoted as truth.

Digital citizen communities, local advocacy groups, elves and journalists, and other like-minded organizations are demonstrating how to combat disinformation effectively. Government policies to combat false internet narratives are also needed, but private sector efforts are a breath of fresh air.

Foto di memyselfaneye da Pixabay