Įrodymai – tai, kas paverčia informaciją patikima.

Sunku nustatyti, ar žiniatinklio informacija yra patikima ir ar ja galima pasitikėti. Ar tai realu? Šališkas? Susiję su jūsų tema? Vienas geriausių patarimų, kuris padės atsakyti į šiuos klausimus – informacijos įrodymai turi būti patikimi, išsamūs ir pakankami. 

Įrodymai suteikia mums priežasčių tikėti (arba netikėti) teiginiu. Apskritai, kuo daugiau ir geresnių įrodymų, tuo labiau pagrįsta priimti teiginį teisingu. Tam reikia, kad įrodymų kokybę įvertintume remdamiesi šiais aspektais:

Įrodymai turi būti patikimi. Ne visi įrodymai yra lygūs. Norėdami nustatyti, ar įrodymai yra patikimi, turime atsižvelgti į du veiksnius: Kaip buvo renkami įrodymai. Pagrindinė priežastis, kodėl mokslas yra toks patikimas, yra ta, kad jis naudoja sistemingą įrodymų rinkimo ir vertinimo metodą. Tačiau moksliniai tyrimai skiriasi savo pateiktų įrodymų kokybe. Pasakojimai ir atsiliepimai yra mažiausiai patikimi ir niekada nėra laikomi pakankamais teiginio tiesai įrodyti. Įrodymų hierarchijos viršuje yra metaanalizės ir sisteminės apžvalgos, nes tai yra kitų tyrimų derinys, todėl žiūrima į bendrą vaizdą. Kitas svarbu asektas yra informacijos šaltinis. Nepatikimi šaltiniai nepateikia patikimų įrodymų. Apskritai patikimiausi šaltiniai yra recenzuojami žurnalai, nes, kaip rodo pavadinimas, prieš paskelbiant informaciją turėjo patvirtinti kiti ekspertai. Geros reputacijos mokslo organizacijos ir vyriausybinės institucijos taip pat yra labai patikimos. Kiti patikimiausi šaltiniai yra aukštos kokybės žurnalistiniai leidiniai, kurie turi tikslių pranešimų. Skeptiškai vertinkite svetaines ar „YouTube“ kanalus, kurie, kaip žinoma, skelbia žemos kokybės informaciją, ir būkite labai atsargūs dėl nešaltininės medžiagos socialiniuose tinkluose. 

Įrodymai turi būti išsamūs. Įsivaizduokite, kad teiginio įrodymai yra tarsi dėlionė, o kiekviena dėlionės dalis yra įrodymas. Jei atsitrauktume ir pažvelgtume į visą dėlionę arba įrodymų visumą, pamatytume, kaip įrodymai dera tarpusavyje ir sukuria didesnį vaizdą.

Netyčia ar tikslingai galite pasirinkti bet kurią dėlionės dalį ir praleisti didesnį vaizdą. Pavyzdžiui, viskam, kas gyva, reikia skysto vandens. Įprastas žmogus be vandens gali gyventi tik tris ar keturias dienas. Tiesą sakant, vanduo yra toks svarbus gyvybei, kad, ieškodami gyvybės už Žemės ribų, mes ieškome vandens įrodymų. Bet kas būtų, jei pasakyčiau, kad visi serijiniai žudikai prisipažino gėrę vandenį? Arba tai yra pagrindinė daugelio toksiškų pesticidų sudedamoji dalis? Arba per daug vandens geriant gali mirti?

Pasirinkę šiuos faktus (ar galvosūkio dalis), galime susidaryti iškreiptą, netikslų vandens svarbos gyvybei vaizdą. Taigi, jei norime geriau suprasti tikrąją tikrovės prigimtį, turime pažvelgti į visus įrodymus, įskaitant (ypač!) įrodymus, kurie nepatvirtina teiginio.

Įrodymų turi pakakti. Norint įrodyti teiginio teisingumą, įrodymų turi pakakti. Teiginiai, pareikšti be įrodymų, nesuteikia pagrindo tikėti ir gali būti atmesti. Apskritai: neeiliniai reikalavimai reikalauja ypatingų įrodymų. Iš esmės kuo nepatikimesnis ar neįprastesnis teiginys, tuo daugiau įrodymų reikia jam priimti. Antra, pretenzijų, pagrįstų autoritetu, niekada neužtenka. Žinoma, ekspertizė yra svarbi, tačiau ekspertai turėtų pateikti įrodymus. „Kadangi aš taip sakiau“, niekada neužtenka. Taip pat, pasakojimų niekada neužtenka. Asmeninės istorijos gali būti labai galingos. Tačiau jos taip pat gali būti nepatikimos. Žmonės gali klaidingai suvokti savo patirtį ir, deja, gali meluoti.

Pavyzdžiui, tarkime, kad jums priklauso įmonė, o Monika dirba jums. Ji yra puiki darbuotoja, visada laiku ir puikiai atlieka savo darbą. Vieną dieną Monika vėluoja į darbą. Jei Monika jums pasakys, kad jos automobilis sugedo, greičiausiai ja patikėsite. Jūs neturite jokios priežasties to nedaryti, nors jei esate tikrai griežtas, galite paprašyti vilkiko vairuotojo ar mechaniko kvito. O kas, jei Monika jums pasakys, kad vėluoja, nes ją pagrobė ateiviai? Nežinau kaip jūs, bet man tai atrodo nepatikima. Jei ji jums pasakys, kad vienas iš ateivių nuvedė ją į kitą dimensiją ir privertė susilaukti palikuonių, bet vėliau apvertė laiką, kad sugrąžintų ją be fizinių pokyčių… Vėlgi, kalbu tik už save, aš manysiu, kad ji meluoja.

Naudokite šiuos įrankius, kad galėtumėte tobulinti ir pagerinti savo, kaip skaitmeninio piliečio, gebėjimą geriau suprasti žiniasklaidos pranešimus. Užuot bendrinę „netikras naujienas“, pasidalykite šiais patarimais, kad jūsų draugai ir šeimos nariai taip pat galėtų pagerinti savo žiniasklaidos raštingumą.

Evidence is what makes information reliable.

It is difficult to determine whether information on the web is reliable and can be trusted. Is it real? Biased? Related to your topic? One of the best tips to help answer these questions is that the evidence of the information must be reliable, complete, and sufficient. 
Evidence gives us reasons to believe (or disbelieve) a statement. In general, the more and better the evidence, the more reasonable it is to accept the claim as true. This requires us to assess the quality of the evidence based on the following aspects:

The evidence must be reliable. Not all evidence is created equal. To determine whether the evidence is reliable, we must consider two factors: how the evidence was collected. The main reason science is so reliable is that it uses a systematic method of collecting and evaluating evidence.
However, research studies vary in the quality of the evidence they present. Anecdotes and testimonials are the least reliable and are never considered sufficient to prove the truth of a claim. At the top of the evidence hierarchy are meta-analyses and systematic reviews, as they are a combination of other studies and therefore look at the big picture. Another important asset is an information source. Important sources; unreliable sources do not provide reliable evidence. In general, the most reliable sources are peer-reviewed journals because, as the name suggests, the information has to be validated by other experts before publication. Reputable academic organizations and government institutions are also highly reliable. The other most reliable sources are high-quality journalistic publications that have accurate reporting. Be skeptical of websites or YouTube channels that are known to post low-quality information, and be very wary of unsourced material on social media.

Evidence must be complete. Imagine that the evidence for a statement is like a puzzle, and each piece of the puzzle is a piece of evidence. If we step back and look at the whole puzzle or body of evidence, we can see how the evidence fits together to create a bigger picture.

Accidentally or purposefully, you can pick up any piece of the puzzle and miss the bigger picture. For example, all living things need liquid water. An average person can only live three or four days without water. In fact, water is so important to life that when we search for life outside of Earth, we look for evidence of water. But what if I told you that all serial killers admitted to drinking water? Or is it the main ingredient in many toxic pesticides? Can drinking too much water kill you? 

Picking up these facts (or pieces of the puzzle) can create a distorted, inaccurate picture of the importance of water to life. So if we want to better understand the true nature of reality, we need to look at all the evidence, including (especially!) evidence that doesn’t support the claim.

Evidence must be sufficient. Evidence must be sufficient to prove the truth of a statement. Claims made without evidence are not credible and may be dismissed. Overall: extraordinary claims require special evidence. Basically, the more implausible or unusual a claim is, the more evidence it needs to be accepted. Second, claims based on authority are never enough. Of course, expertise is important, but experts should provide evidence. “Because I said so” is never enough. Also, there are never enough stories. Personal stories can be very powerful. But they can also be unreliable. People can misrepresent their experiences and, unfortunately, they can lie.

For example, let’s say you own a company and Monica works for you. She is an excellent worker, always on time and excellent at her job. One day, Monika is late for work. If Monica tells you that her car broke down, you’re likely to believe her. You have no reason not to, although if you’re really strict, you can ask the tow truck driver or mechanic for a receipt. What if Monica tells you she’s late because she was abducted by aliens? I don’t know about you, but that seems unbelievable to me. If she tells you that one of the aliens took her to another dimension and forced her to have offspring, but then reversed time to bring her back with no physical changes… Again, just speaking for myself, I’m going to think she’s lying.

Use these tools to develop and improve your ability as a digital citizen to better understand media messages. Instead of sharing fake news, share these tips so your friends and family can improve their media literacy too.

Foto di u_5785qxtfen da Pixabay