Menas internete turi panašų poveikį psichikos sveikatai kaip ir grožėjimasis fiziniu menu.
Nuo seno žinoma, kad menas veikia mūsų psichiką. Neseniai žurnale “Frontiers in Psychology” paskelbtame naujame tyrime nustatyta, kad net trumpas meno kūrinių stebėjimas internete gali pagerinti nuotaiką.
Kai tyrimo dalyvių buvo paprašyta internete apžiūrėti Monė paveikslus arba japonų kulinarijos tradicijų parodą, jie pranešė, kad vos po poros minučių įsitraukimo sumažėjo jų neigiama nuotaika. Tyrėjai pažymi, kad jų gauti rezultatai yra geras ženklas, kad meno nauda, kalbant apie teigiamą poveikį psichikos sveikatai, taps labiau prieinama visuomenei.
Vos 5 minutės meno gali padėti jūsų smegenims. Šiame tyrime nustatyta, kad žmonės, net ir 5 minutes stebintys skaitmeninį meną, patiria tokį patį teigiamą poveikį kaip ir žiūrėdami meną asmeniškai, įskaitant neigiamos nuotaikos, vienatvės ir nerimo sumažėjimą. Mokslininkai pažymi, kad toks kultūrinis įsitraukimas gali suteikti galimybę reguliuoti nuotaikas, prisidėti prie kito teigiamo poveikio dalyviams.
Meno nauda apima ir virtualią erdvę. Licencijuota psichikos sveikatos konsultantė Julia M. Chamberlain sako: “Skaitytojai gali neabejotinai įsitikinti, kad skaitmeninio ar tradicinio meno stebėjimas daro teigiamą poveikį psichologinei sveikatai ir gerovei, įskaitant neigiamos nuotaikos pagerėjimą ir nerimo sumažėjimą.”
Nors tai buvo nedidelis tyrimas, kuriame dalyvavo tik 84 dalyviai, jis remiasi nusistovėjusia koncepcija, kad žiūrėjimas į meną gerina savijautą. Tyrime nagrinėjama, ar asmenys gali gauti tos pačios naudos virtualioje aplinkoje.
Kadangi šiame tyrime buvo galima rinktis tik iš dviejų paveikslų, Chamberlain pažymi: “Tai yra privalumas nustatant, kad ši konkreti tema turi teigiamą poveikį psichikos sveikatai, tačiau, atvirkščiai, kyla klausimas, ar kita tema (rimtesnė, liūdnesnė, religinė ar politinė) turėtų tokį pat teigiamą poveikį psichikos sveikatai. Svarbu pažymėti, kad kai kurių meno kūrinių temos yra prieštaringos, o kai kurių istorinių meno kūrinių turinys gali būti net nejautrus ar įžeidžiantis kai kuriuos žiūrovus. Svarbu ištirti, kaip tokio pobūdžio meno kūrinių žiūrėjimas gali paveikti psichikos sveikatą, ypač jei tema žiūrovui sukelia trauminę reakciją.”
Kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl Chamberlain pažymi, kad nėra universalios intervencijos, kuri tiktų visiems.
Prieinamas menas gerina psichikos sveikatą. Anna Boyd, “Mindpath Health” licencijuota profesionali konsultantė, klausia: “Ar kada nors susimąstėte, kodėl vaikų gydytojų kabinetai pilni linksmų iliustracijų ir žaismingų spalvų? Moksliniai tyrimai ir toliau patvirtina mintį, kad grožėjimasis menu gali sumažinti vienišumo jausmą ir kovoti su depresijos simptomais. “
Boyd aiškina: “Šiame tyrime nagrinėjama, ar meno žiūrėjimo patirtis gali turėti tokią pačią galią, net jei galite jį patirti tik skaitmeniniu būdu. Prieinamumas yra didesnis nei anksčiau, o menininkai iš viso pasaulio randa naujų būdų dalytis, bendradarbiauti ir pristatyti savo darbus.”
Svarbesnis klausimas yra atsakyti, ar skaitmeninis menas sukelia tokią pačią naudą, kaip ir apsilankymas muziejuje ar tiesioginis meno patyrimas, todėl, pasak Boyd, šis tyrimas yra labai svarbus. Ji pabrėžia: “Dėl socialinės žiniasklaidos ir technologijų lygio padidėjo nerimas, o susikaupimo lygis sumažėjo. Asmenys, gyvenantys labiau izoliuotose vietovėse, potencialiai gali turėti naudos iš internetinio meno. Su savo klientais asmeniškai lankiausi meno muziejuose, bibliotekose, teatre, operoje ir kitose meno formose. Tai padėjo klientams, kurie sunkiai išgyveno tapatybės sutrikimus ir depresijos simptomus, suteikti stipresnį pasitikėjimo jausmą.”
Būdama kūrybinių menų terapeutė, Boyd pastebėjo, kad menas yra kalbos būdas, leidžiantis klientams išreikšti savo išgyvenimus per vaizdinių prizmę. Boyd pabrėžia: “Menas sukuria estetinės distancijos lygį, kuris užtikrina emocinį saugumą prisimenant skausmingas istorijas. Jei nuo istorijos tiesiogiai nutolstama tam tikru jausmų lygmeniu, su menu ir istorijomis galime bendrauti nauju būdu, skatinančiu gijimą ir asmeninį augimą.”
Būtent todėl Boyd ragina visus asmenis, kuriems įdomu gilinti savo socialinius ryšius ir prasmės pojūtį, lankytis mugėse ir muziejuose, taip pat tai papildyti internetiniais ištekliais. “Šis tyrimas yra svarbus rodiklis, rodantis, kad mūsų šiuolaikinio pasaulio meno prieinamumas teikia vilčių”.
Online art has a similar impact on mental health as physical art.
Art has long been known to affect our psyche. A new study recently published in Frontiers in Psychology found that even briefly viewing artwork online can improve mood.
When study participants were asked to view Monet’s paintings or an exhibition of Japanese culinary traditions online, they reported a decrease in their negative mood after just a couple of minutes of engagement. The researchers note that their results are a good sign that the benefits of art in terms of mental health benefits will become more widely available.
Just 5 minutes of art can help your brain. This study found that people who look at digital art for even 5 minutes experience the same positive effects as looking at art in person, including a reduction in negative mood, loneliness and anxiety. Researchers note that such cultural engagement may provide the opportunity to regulate moods, contributing to other positive effects on participants.
The benefits of art extend to virtual space. Licensed mental health counsellor Julia M. Chamberlain says: “Readers can see beyond a doubt that observing digital or traditional art has positive effects on psychological health and well-being, including improvement in negative mood and reduction in anxiety.”
Although this was a small study with only 84 participants, it builds on the well-established concept that looking at art improves well-being. The study looks at whether individuals can get the same benefits in a virtual environment.
As there were only two paintings to choose from in this study, Chamberlain notes: “This has the advantage of establishing that this particular topic has a positive effect on mental health, but conversely, it raises the question of whether another topic (a more serious, sad, religious or political topic) would have the same positive effect on mental health. It is important to note that some artworks have controversial themes and some historical artworks may even be insensitive or offensive to some viewers. It is important to investigate how viewing this type of artwork may affect mental health, especially if the subject matter triggers a traumatic reaction in the viewer.”
Everyone is different and Chamberlain notes that there is no one-size-fits-all intervention.
Accessible art improves mental health. Anna Boyd, a licensed professional counsellor at Mindpath Health, asks, “Have you ever wondered why paediatricians’ surgeries are full of cheerful illustrations and playful colours? Research continues to support the idea that admiring art can reduce feelings of loneliness and combat symptoms of depression. “
Boyd explains, “This study looks at whether the experience of looking at art can have the same power even if you can only experience it digitally. Accessibility is greater than ever before, and artists from all over the world are finding new ways to share, collaborate and present their work.”
A more important question is to answer whether digital art generates the same benefits as visiting a museum or experiencing art in person, which is why this research is so important, says Boyd. She points out, “The level of social media and technology has led to increased anxiety and decreased levels of concentration. Individuals living in more isolated areas can potentially benefit from online art. I have personally visited art museums, libraries, theatre, opera and other art forms with my clients. This has helped to give a stronger sense of confidence to clients who have struggled with identity disorders and symptoms of depression.”
As a creative arts therapist, Boyd discovered that art is a way of language that allows clients to express their experiences through the prism of imagery. Boyd stresses, “Art creates a level of aesthetic distance that provides emotional safety when remembering painful stories. If we distance ourselves directly from the story on some level of feeling, we can engage with art and stories in a new way that promotes healing and personal growth.”
This is why Boyd encourages anyone interested in deepening their social connections and sense of meaning to visit art fairs and museums, and to supplement this with online resources. “This study is an important indicator of the encouraging accessibility of art in our contemporary world”.
foto Pexels from Pixabay
