Kas yra žiniasklaidos raštingumas?

Šiuolaikiniai vaikai gyvena galingos 24/7 žiniasklaidos pasaulyje. Per pastarąjį dešimtmetį drastiškai pailgėjo laiko tarpas, kurį jaunimas praleidžia internete. Remiantis naujausiais tyrimais, vaikai nuo 8 iki 18 metų per dieną pramoginėse žiniasklaidos priemonėse praleidžia vidutiniškai 7 valandas ir 38 minutes ne mokykloje.

Tinkamai naudojant žiniasklaida gali linksminti ir teigiamai informuoti žmones. Kadangi dauguma vaikų nėra mokomi apgalvotai naudotis žiniasklaida, daugelis žiniasklaidos pranešimų prisideda prie visuomenės sveikatos problemų, tokių kaip nutukimas, patyčios ir agresija, žema savigarba, depresija, neigiamas kūno įvaizdis, rizikingas seksualinis elgesys ir piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ir panašiai.

Žiniasklaidos raštingumo ugdymas, kuris mus moko taikyti kritinį mąstymą žiniasklaidos pranešimams ir naudoti žiniasklaidą savo pačių žinutėms kurti, yra pagrindinis XXI amžiaus įgūdis. Žiniasklaidos raštingumas yra labai svarbus mūsų sveikatai ir gerovei, taip pat jaunimo būsimam dalyvavimui mūsų demokratijos pilietiniame ir ekonominiame gyvenime.

Istorija. Ankstyviausi žiniasklaidos raštingumo ugdymo bandymai dažnai siejami su Britų kino instituto pastangomis XX a. 20-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 1930-ųjų pradžioje mokyti žiniasklaidos naudotojus analitinių įgūdžių.

Tačiau šių pradinių žiniasklaidos raštingumo mokymo pastangų, kurios tęsėsi iki septintojo dešimtmečio, tikslas buvo apsaugoti mokinius nuo žiniasklaidos skatinant ja nesinaudoti. Nepaisant šios perspektyvos, žiniasklaidos, ypač televizijos, dominavimas ir toliau augo, o susidomėjimas žiniasklaidos raštingumo ugdymu mažėjo.

Visai neseniai atsiradus internetui ir nešiojamoms technologijoms, kurios leidžia mums naudoti žiniasklaidą bet kur ir bet kada, vėl atsirado skatinimas domėtis žiniasklaidos raštingumu. Tačiau tikslas nebėra neleisti žmonėms naudotis žiniasklaida, o padėti jiems tapti labiau informuotais, mąstančiais žiniasklaidos vartotojais.

Medijų raštingumo įtaka. Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ugdymo ir rasinių bei etninių stereotipų mažinimo tyrimų apžvalga parodė, kad jaunesnius nei 12 metų vaikus galima išmokyti atpažinti šališkumą žiniasklaidoje vaizduojant rasę ir etninę kilmę ir suprasti, kokią žalą tai gali sukelti.Nors žinoma, kad ši tema vis dar nepakankamai ištirta, pastebima, kad medijų raštingumo ugdymas gali padėti paaugliams tapti jautriems išankstiniams nusistatymams ir išmokti vertinti įvairovę.Tuo tarpu daugybė tyrimų parodė, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo intervencijos sumažina kūno nepasitenkinimą, kuris gali atsirasti dėl žiniasklaidos pranešimų vartojimo.

Vieno tyrimo metu paauglėms mergaitėms buvo parodytas Dove Self-Steem Fund intervencinis vaizdo įrašas, prieš tai joms rodant itin plonų modelių atvaizdus. Nors kontrolinė grupė pranešė apie pasitenkinimą apatine kūno dalimi ir kūno savigarbą po modelių vaizdų peržiūros, grupė, kuri pirmą kartą peržiūrėjo intervenciją, nepatyrė šių neigiamų padarinių.

Be to, kitas tyrimas parodė, kad koledžo merginos (kurioms buvo didelė valgymo sutrikimų rizika) pranešė apie mažesnį nepasitenkinimą kūnu, mažesnį troškimą būti lieknam ir sumažėjusį visuomenės grožio standartų įsisavinimą po dalyvavimo žiniasklaidos raštingumo intervencijoje. Tyrėjai padarė išvadą, kad žiniasklaidos raštingumo mokymas gali padėti išvengti valgymo sutrikimų didelės rizikos asmenims. Tyrimai parodė, kad žiniasklaidos raštingumo ugdymas gali padėti žmonėms geriau suprasti žiniasklaidos teiginių tiesą, o tai leidžia aptikti netikras naujienas ir priimti labiau pagrįstus sprendimus.

Žiniasklaidos raštingumas ne tik leis jums aptikti, analizuoti ir įvertinti neigiamus ar klaidingus žiniasklaidos pranešimus, bet ir iš tikrųjų leis jums labiau mėgautis žiniasklaida, nes medijos kontrolė grąžinama į jūsų rankas. Taip pat tyrimai rodo, kad tai gali pagerinti jūsų sveikatą ir laimės pojūtį.

What is media literacy and how does it affect young people?

Today’s children live in a world of powerful 24/7 media. The amount of time young people spend online has increased drastically over the past decade. According to recent research, children between the ages of 8 and 18 spend an average of 7 hours and 38 minutes a day outside of school on entertainment media.

When used properly, the media can entertain and inform people in a positive way. However, because most children are not taught how to use media wisely, many media messages contribute to public health problems such as obesity, bullying and aggression, low self-esteem, depression, negative body image, risky sexual behavior and substance abuse, and the like.

Developing media literacy, which teaches us to apply critical thinking to media messages and use media to create our own messages, is a key 21st-century skill. Media literacy is critical to our health and well-being as well as to the future participation of young people in the civic and economic life of our democracy.

History. The earliest attempts at media literacy are often associated with the efforts of the British Film Institute in the 20th century. In the late 1920s and early 1930s, teaching media users analytical skills.

However, the goal of these initial media literacy teaching efforts, which continued into the 1960s, was to protect students from the media by encouraging them not to use it. Despite this perspective, the dominance of the media, particularly television, has continued to grow, and interest in media literacy has declined.

More recently, with the advent of the Internet and portable technologies that allow us to consume media anywhere, anytime, the call for media literacy has resurfaced. But the goal is no longer to prevent people from using the media but to help them become more informed, thoughtful media consumers.

The influence of media literacy. A review of research on media literacy and reducing racial and ethnic stereotyping found that children as young as 12 can be taught to recognize biases in the media’s portrayal of race and ethnicity and understand the harm it can cause. Although this topic is known to be still under-researched, it is observed that media literacy training can help adolescents become sensitive to prejudice and learn to appreciate diversity. Meanwhile, numerous studies have shown that media literacy interventions reduce body dissatisfaction that may result from consuming media messages.

In one study, teenage girls were shown a Dove Self-Esteem Fund intervention video before being shown images of ultra-thin models. Although the control group reported lower body satisfaction and body self-esteem after viewing photos of the models, the group that first viewed the intervention did not experience these negative effects.

Additionally, another study found that college girls (at high risk for eating disorders) reported less body dissatisfaction, less desire to be thin, and less internalization of societal beauty standards after participating in a media literacy intervention. The researchers concluded that media literacy training can help prevent eating disorders in high-risk individuals. Research has shown that media literacy can help people better understand the truth of media claims, which allows them to detect fake news and make more informed decisions.

Media literacy will not only allow you to detect, analyze, and evaluate negative or false media messages but will actually allow you to enjoy the media more by putting media control back in your hands. Research also shows that it can improve your health and sense of happiness.

photo pixabay.com